STEAM yra vienas iš šiuolaikiškų ugdymo būdų, kuris integruoja net penkias mokslo šakas: gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką.
Toks ugdymo modelis naudojamas vaikų kūrybiškumo, tiriamųjų gebėjimų, bendradarbiavimo ir kritinio mąstymo ugdymui. Tai paprastas būdas, padedantis vaikams pamokose įgytas žinias iš karto pritaikyti praktiškai.

STEAM mokymu siekiama didinti gamtos ir technologijos mokslų konkurencingumą ir skatinti mokinių domėjimąsi šiais mokslais.

XX a. vidurys: JAV kilo susirūpinimas dėl atsilikimo mokslo ir technologijų srityse, palyginti su Sovietų Sąjunga. Dėl to buvo pradėtos reformos, siekiant sustiprinti mokslo ir matematikos mokymą.
1980-ieji: Technologijų pažanga paskatino didesnį dėmesį skirti technologijų integracijai į ugdymo procesą.
1990-ieji: Atsirado supratimas, kad mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika yra tarpusavyje susijusios disciplinos, kurias galima efektyviau mokyti integruotai.
2000-ieji: Įvedus bendrąją bazinę programą (BBP) JAV, pabrėžtas tarpdalykinio ugdymo svarba.
2010-ieji: STEAM tapo vis labiau populiariu ugdymo metodu visame pasaulyje.

Veiksniai, paskatinę STEAM atsiradimą:

Padidėjęs poreikis STEM (mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika) sričių specialistams: Sparčiai besivystančiame pasaulyje vis labiau reikia kvalifikuotų darbuotojų, turinčių STEM įgūdžių.
Supratimas, kad mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika yra tarpusavyje susijusios disciplinos: Šias disciplinas galima efektyviau mokyti integruotai, nes tai leidžia mokiniams geriau suprasti tarpusavio ryšius.
Technologinės pažangos poveikis visuomenei: Technologijos vaidmuo visuomenėje nuolat didėja, todėl mokiniams reikia įgūdžių, reikalingų sėkmingai veikti skaitmeniniame pasaulyje.
Mokymosi stilių įvairovė: STEAM metodas atliepia skirtingus mokinių mokymosi stilius ir leidžia jiems ugdyti įvairius įgūdžius.

• Skatina kritinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus
• Ugdo kūrybiškumą ir inovatyvumą
• Lavina bendradarbiavimo ir komandinio darbo įgūdžius
• Padidina mokinių motyvaciją ir susidomėjimą mokslu
• Geriau paruošia mokinius ateities karjerai.

Skirtumų tarp STEM ir STEAM santrumpų yra keli, ir jie atspindi skirtingus požiūrius į ugdymą:

STEM:

• Santrumpa: Science, Technology, Engineering, Mathematics (liet. Gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, matematika).
• Dėmesys: Pagrindiniai mokslai ir kietieji įgūdžiai, tokie kaip logika, problemų sprendimas, analitinė matematika.
• Tikslas: Parengti studentus būsimoms karjeroms STEM srityse, suteikiant jiems tvirtus pagrindus mokslo principuose, technologijų naudojime, inžinerijos projektavime ir matematinių problemų sprendime.

STEAM:

• Santrumpa: Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics (liet. Gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menas, matematika).
• Dėmesys: Be pagrindinių mokslų ir kietaisiais įgūdžiais, STEAM pabrėžia ir kūrybiškumą, inovatyvumą, dizaino mąstymą, bendradarbiavimą ir problemų sprendimą taikant meninę perspektyvą.
• Tikslas: Parengti studentus ne tik būsimoms karjeroms STEM srityse, bet ir ugdyti jiems visapusiškesnius įgūdžius, reikalingus XXI amžiaus darbo vietoje, skatinant juos tapti kūrybingais problemų sprendėjais ir inovatoriais.
• Trumpai tariant, STEM ugdo pagrindinius mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos įgūdžius, o STEAM juos papildo menų elementais, skatindamas kūrybiškumą ir holistinį požiūrį į problemų sprendimą.

Štai keli pavyzdžiai, kaip menai gali būti integruoti į STEAM mokymąsi:

• Mokslas ir dailė: Sukurti ląstelių modelius iš molio arba piešti mikrobų eskizus.
• Technologijos ir muzika: Sukurti muzikos instrumentą naudojant elektroninius komponentus.
• Inžinerija ir teatras: Pastatyti tiltą iš popieriaus ir makaronų arba sukurti mašiną, kuri atlieka paprastą veiksmą.
• Matematika ir šokis: Choreografuoti šokį, iliustruojantį geometrines figūras arba matematines operacijas.

Tikėtina, kad STEAM mokymas ateityje taps vis labiau paplitęs ir integruotas į ugdymo sistemas visame pasaulyje. Tai lems tokie veiksniai:

• Technologinės pažangos tęstinumas
• Padidėjęs poreikis STEM sričių specialistams
• Supratimas apie tarpdalykinio ugdymo naudą
• STEAM metodas gali padėti mokiniams ugdyti įgūdžius, reikalingus sėkmingai veikti XXI amžiaus visuomenėje.

Sėkmingo STEAM projekto kriterijai:

Aiškūs tikslai ir uždaviniai: Projektas turėtų turėti aiškiai apibrėžtus tikslus ir uždavinius, kuriuos mokiniai siekia pasiekti.
Tarpdalykinis pobūdis: Projektas turėtų integruoti bent du ar daugiau dalykų iš skirtingų STEAM sričių.
Motyvuojanti tema: Projekto tema turėtų būti aktuali ir įdomi mokiniams, skatinanti jų smalsumą ir norą tyrinėti.
Problemų sprendimas: Projektas turėtų skatinti mokinius spręsti realias problemas, susijusias su pasirinkta tema.
Kūrybiškumas ir inovatyvumas: Projektas turėtų suteikti mokiniams galimybę parodyti savo kūrybiškumą ir rasti novatoriškų problemų sprendimo būdų.
Bendradarbiavimas: Projektas turėtų skatinti mokinius dirbti komandoje, bendradarbiauti ir tarpusavyje dalintis žiniomis bei įgūdžiais.
Rezultatų demonstravimas: Projekto rezultatai turėtų būti aiškiai ir įdomiai pristatyti auditorijai.

STEAM projektas, kaip ir bet kuris kitas gerai struktūrizuotas projektas, vyksta tam tikrais etapais. Šie etapai padeda užtikrinti, kad projektas būtų efektyvus, pasiektų numatytus tikslus ir juo būtų naudinga tiek dalyviams, tiek aplinkai. Čia pateikiami pagrindiniai STEAM projekto etapai:

1. Planavimas:

Idėjos generavimas ir pasirinkimas: Suformuokite aiškią ir motyvuojančią projekto temą. Pasvarstykite apie aktualias problemas, kurias galėtumėte nagrinėti.
Tikslų ir uždavinių nustatymas: Ką norite pasiekti projektu? Nustatykite aiškius, pasiekiamus ir išmatuojamus tikslus bei apibrėžkite konkrečius veiksmus, reikalingus jiems pasiekti.
Resursų identifikavimas: Ko jums reikės projektui įgyvendinti? Tai gali būti medžiagos, įranga, programinė įranga, specialistų pagalba, informacija ir kt.
Komandos sudarymas: Pasitelkite mokinius, mokytojus, mentorius ar kitus asmenis, turinčius reikiamų žinių ir įgūdžių.
Projektų valdymo priemonių pasirinkimas: Nustatykite, kaip stebėsite projekto eigą, vertinsite pasiekimus ir bendrausite su komandos nariais.

2. Tyrimas ir duomenų rinkimas:

Informacijos paieška ir sisteminimas: Ieškokite informacijos, atlikite stebėjimus, eksperimentus, kurkite prototipus – bet ką, kas padėtų suprasti problemą ir rasti jos sprendimą.
Dizainas ir kūrimas: Remdamiesi atliktu tyrimu ir surinktais duomenimis, pradėkite projektuoti ir gaminti savo sprendimą. Naudokite įvairias STEAM disciplinas, kad sukurtumėte novatorišką ir veiksmingą sprendimą.
Prototipų testavimas ir tobulinimas: Vertinkite savo sprendimo efektyvumą, ieškokite jo trūkumumų ir tobulinkite jį remdamiesi atsiliepimais ir rezultatais.
Dokumentavimas: Fiksuokite savo darbo eigą, atradimus, iššūkius ir sprendimus. Tai padės jums mokytis ir pasidalinti patirtimi su kitais.

3. Pristatymas ir vertinimas:

Pristatymas: Pasidalinkite savo projektu su auditorija – klasės draugais, bendruomenei, ekspertams. Pristatymas turi būti aiškus, įdomus ir informatyvus.
Vertinimas: Įvertinkite, kaip gerai pasiekėte savo tikslus, kokių iššūkių kilo, ko pasimokėte iš proceso. Taip pat naudinga gauti grįžtamąjį ryšį iš kitų.
Reflektavimas: Apmąstykite, kas pavyko gerai, o kas ne. Identifikuokite mokymosi patirtis ir pritaikykite jas ateityje.

4. Palyginimas ir sklaida:

Projekto poveikio įvertinimas: Analizuokite, kaip jūsų projektas paveikė jus, jūsų komandą, bendruomenę ar problemą, kurią siekėte išspręsti.
Sklaida: Pasidalinkite savo projektu ir jo rezultatais su platesne auditorija. Galite tai padaryti per socialinius tinklus, tinklaraščius, dalyvauti mokslo mugėse ar konferencijose.

Nepamirškite, kad šie etapai yra lankstūs ir gali būti pritaikyti individualiai pagal jūsų projekto poreikius ir ypatumus. Svarbiausia, kad kiekvienas etapas būtų aiškus, tikslingas ir skatintų veiksmingą STEAM projekto įgyvendinimą.

Tema: Šilumos išsaugojimas namuose

Tikslas: Ištirti šilumos perdavimo būdus ir sukurti modelį, kuris padėtų sumažinti šilumos nuostolius name.

Uždaviniai:

• Išnagrinėti šilumos perdavimo būdus: konvekciją, kondukciją ir spinduliuotę.
• Įvertinti skirtingų statybinių medžiagų šilumos laidumo koeficientą.
• Sukurti namo modelį ir simuliuoti šilumos nuostolius skirtingomis sąlygomis.
• Pasiūlyti būdus, kaip sumažinti šilumos nuostolius name.

Metodai:

• Informacijos paieška, jos sisteminimas, literatūros analizė
• Eksperimentai
• Kompiuterinis modeliavimas

Rezultatai:

• Sukurtas namo modelis, kuris parodė šilumos nuostolius skirtingomis sąlygomis.
• Pasiūlyti būdai, kaip sumažinti šilumos nuostolius name.

Nauda:

• Šis projektas padės mokiniams geriau suprasti šilumos perdavimo būdus ir šilumos išsaugojimo svarbą.
• Mokiniai įgis praktinių įgūdžių, susijusių su statybinių medžiagų šilumos laidumo koeficiento tyrimu, namo modeliavimu ir šilumos nuostolių skaičiavimu.
• Šis projektas gali paskatinti mokinius domėtis energetikos inžinerijos ir aplinkosaugos problemomis.
  Projekto trukmė: 6 savaitės

Vertinimas:

• Mokiniai bus vertinami pagal savo individualų darbą ir grupės projekto rezultatus.
• Bus vertinamas mokinių gebėjimas atlikti tyrimus, analizuoti duomenis, kurti modelius ir pristatyti savo rezultatus.

Pristatymas:

Mokiniai savo projekto rezultatus pristatys klasėje.

Papildoma informacija:

• Šis projektas atliekamas grupėse po 4-5 mokinius.
• Mokiniams konsultuojasi su fizikos, technologijų ir matematikos mokytojais.

Tekstilės gyvenimo kelias: Tvarumas vs. Vartotojiškumas
Projekto trukmė: 13 savaičių

Klasė: 9 klasė

Tikslas: Ištirti tekstilės kelionę nuo pluošto iki galutinio produkto, atkreipiant dėmesį į atliekų problematiką, integruojant gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, meną ir matematiką.

Hipotezė: Tvarumas tekstilės pramonėje yra lygus arba nelygus vartotojiškumui?

Veiklos:

Gamtos mokslai:

• Ištirti įvairių tekstilės pluoštų rūšis, jų savybes ir poveikį aplinkai.
• Atlikti cheminius bandymus, siekiant nustatyti pluoštų sudėtį.
• Ištirti tekstilės dažymo ir apdailos technologijų poveikį aplinkai.

Technologijos:

• Susipažinti su tekstilės gamybos technologijomis nuo verpimo ir audimo iki dažymo ir apdailos.
• Naudoti kompiuterines programas tekstilės dizainui ir modeliavimui.
• Išmokti valdyti tekstilės gamybos įrangą.

Inžinerija:

• Sukurti ir pagaminti tekstilės gaminius, taikant tvarias technologijas ir dizaino principus.
• Išmokti taisyti tekstilės gaminius ir prižiūrėti tekstilės įrangą.
• Sukurti technologinius sprendimus tekstilės gamybos procesų optimizavimui, mažinant atliekų kiekį.

Menas:

• Ištirti tekstilės dizaino elementus ir sukurti unikalius raštus ir ornamentus, atsižvelgiant į tvarumo principus.
• Išmokti įvairių tekstilės dekoravimo technikų, naudojant ekologiškas priemones.
• Sukurti meno kūrinius iš tekstilės atliekų.

Matematika:

• Apskaičiuoti reikiamų medžiagų kiekį, atsižvelgiant į optimizavimą ir atliekų mažinimą.
• Išmokti iš turimų duomenų kurti histogramą
• Kalbėti moksline matematine kalba
• Išmatuoti ir suplanuoti tekstilės projektus, taikant matematinės geometrijos principus.
• Naudoti statistikos metodus tekstilės gamybos procesų analizei, siekiant įvertinti tvarumo rodiklius.

Rezultatai:

• Gilus tekstilės gamybos proceso ir jo poveikio aplinkai supratimas.
• Išvystyti kūrybiškumo, problemų sprendimo, technologiniai ir STEM įgūdžiai.
• Sukurti unikalūs tekstilės gaminiai, atsižvelgiant į tvarumo principus.
• Parengtas mokslinis darbas tekstilės gamybos ir vartojimo poveikio aplinkai tema, lyginant tvarumo ir vartotojiškumo aspektus.

Projekto nauda:

• Geresnis tekstilės pramonės poveikio aplinkai supratimas.
• Įgūdžių, reikalingų tvariam tekstilės vartojimui, ugdymas.
• Skatinamas kūrybiškumas, bendradarbiavimas, kritinis mąstymas ir savarankiškumas.
• Pasiūlymai tekstilės pramonės tvarumui didinti.

Projekto nuostatai

I etapo veiklų video

II etapo veiklų video